Apie kraują
KRAUJAS - tai jungiamasis audinys, susidedantis iš skystos tarpląstelinės medžiagos- kraujo plazmos ir kraujo ląstelių (forminių elementų). Šis stebuklingas skystis pasiekia atokiausius audinius, palaiko ryšius tarp įvairių organizmo sistemų. Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, kuris sudaro apie 6-8% visos kūno masės.
Ramybės metu kraujagyslėmis cirkuliuoja ne visas kraujas, tam tikra jo dalis „sandėliuojama“ blužnyje, kepenyse. Prireikus šios sankaupos išmetamos į bendrą kraujo apytaką. Net netekus ketvirtadalio kraujo, organizmas gyvuoja be ryškesnių sutrikimų. Taip yra todėl, kad stresinėmis situacijomis kraujotaka perskirstoma taip, kad svarbiausi organai (smegenys ir širdis) gautų pakankamą aprūpinimą.
Kraujo sudėtis ir fizinės savybės yra pastovūs dydžiai. Bet koks nukrypimas nuo normos rodo organizmo veiklos sutrikimą - ligą. Štai kodėl susirgus vienas pirmųjų atliekamų tyrimų yra kraujo tyrimas. Kraujas atspindi organizmo būklę.
Kraujo reikšmė organizmui labai didelė. Pagrindinės kraujo atliekamos funkcijos:
- pernešimo – kraujas perneša dujas (deguonį ir anglies dvideginį), maisto medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi šilumą;
- apsauginė – kraujo ląstelės dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizmą nuo svetimkūnių ir mikrobų; be to, kraujas geba krešėti, todėl apsaugo nuo nukraujavimo traumų metu;
- kraujas palaiko organizmo pusiausvyrą (homeostazę) – palaiko pastovų pH ir jonų pasiskirstymą.
Kraują sudaro kraujo ląstelės ir skysta dalis - kraujo plazma. Kraujo ląstelės (eritrocitai, leukocitai ir trombocitai) sudaro apie 40-45% viso kraujo tūrio. Šis dydis vadinamas hematokrito rodikliu. Beje, vyrų ir moterų jis šiek tiek skiriasi (vyrų hematokrito normos ribos yra 40-48%, o moterų - 36-42%).
Kraujo plazma
Tai skystoji kraujo dalis, sudaranti 55% kraujo tūrio. Gelsvai žalsvos spalvos. Ji perneša biologiškai aktyvias medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, lemia organizme cirkuliuojančio skysčio tūrio pastovumą, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Plazmos laboratorinis tyrimas padeda diagnozuoti ligas. Natūralios kraujo plazmos ir jos įvairių komponentų perpilama, kai organizme smarkiai sumažėja cirkuliuojančių skysčių tūris, kai kraujyje sumažėja baltymų, nukraujavus.
Plazmą sudaro:
- vanduo 90%;
- baltymai (7-8%) – lemia kraujo plazmos klampumą atlieka buferinę, imuninę ir pernašos funkcijas. Plazmos baltymai skirstomi į tris frakcijas:
- albuminus 55%
- globulinus 38%
- fibrinogeną 7%
- organinės medžiagos (1,1%) – suteikia kraujui lipnumą;
- neorganinės medžiagos (0,9%) – nulemia kraujo plazmos osmosinį slėgį.
Kraujo ląstelės
Eritrocitai - raudonos, bebranduolės, abipus įgaubto disko formos kraujo ląstelės. Eritrocitų funkcija - deguonies pernešimas organizme iš plaučių į audinius ir anglies dvideginio pernešimas iš audinių į plaučius, kur jis pašalinamas.
Eritrocito funkciją lemia jo viduje esantis raudonos spalvos baltymas hemoglobinas. Šio baltymo spalva suteikia eritrocitui ir visam kraujui raudoną spalvą. Plaučiuose prijungiamas deguonis ir kraujas įgauna skaisčiai raudoną spalvą (tai arterinis kraujas), audiniuose deguonis atiduodamas ir prijungiamas anglies dvideginis - tuomet kraujas tampa tamsiai raudonu (veniniu). Hemoglobino kiekis kraujyje - svarbus rodiklis, normaliai vyrų kraujyje jo yra 135-160 g/l, o moterų - 120-150 g/l.
Eritrocitai gaminasi raudonuosiuose kaulų čiulpuose. Seni eritrocitai suyra kepenyse ir blužnyje. Eritrocitams susidaryti būtini B grupės vitaminai.
Eritrocitų kiekio padidėjimas kraujyje vadinamas eritrocitoze. Ji gali atsirasti sergant lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis, prisitaikant organizmui prie deguonies trūkumo (nardant, būnant aukštikalnėse). Kai eritrocitų ir hemoglobino kiekis sumažėja, susergama mažakraujyste (anemija). Mažakraujystė atsiranda netekus kraujo, taip pat kai maiste trūksta geležies, vitamino B12, folio rūgšties, kartais būna dėl įgimtų ar kitų priežasčių.
Leukocitai - baltosios kraujo ląstelės. Jie gaminami ir bręsta kaulų čiulpuose bei limfoidiniame audinyje (blužnyje, limfmazgiuose, čiobrialiaukėje). Leukocitai gyvuoja nuo kelių valandų (kai žūsta uždegimo apimtuose audiniuose) iki kelerių metų. Leukocitai skirstomi į grūdėtuosius ir negrūdėtuosius.
Trombocitai - tai kaulų čiulpuose esančių ląstelių (megakariocitų) atplaišos. Jie dalyvauja kraujo krešėjime bei sudaro barjerą prieš kraujavimą, prikibdamos prie kraujagyslių sienelių ir išskirdamos medžiagas, kurios siaurina sieneles bei mažina jų laidumą.
Kraujo grupės
Kraujo grupė – kraujo tipas, kurį lemia eritrocitų membranose esantys antigenai. Žinomiausios reikšmingos žmogaus kraujo grupių sistemos yra AB0 ir rezus sistema (Rh). Kraujo grupę lemiantys antigenai yra baltymai, prie kurių gali būti prijungti polisacharidai. Kraujo grupė nepriklauso nuo lyties ir amžiaus. Ji yra paveldima ir išlieka pastovi visą gyvenimą.
Galimos kraujo grupės:
- 0 (I)
- A (II)
- B (III)
- AB (IV)
Tai pirminė žmogaus kraujo grupė, kurią, manoma, turėjo dar neandertaliečiai. Jie gyveno laukinėje gamtoje ir maisto pasirūpindavo medžiodami ir rinkdami uogas.
Manoma, kad ši kraujo grupė atsirado 2500 – 1500 metų p. m. e., kai žmogus-medžiotojas tapo žemdirbiu ir pradėjo jaukintis laukinius gyvūnus.
Manoma, kad ši kraujo grupė atsirado 15 – 10 tūkstančių metų pr. m. e. Himalajų apylinkėse.
Manoma, kad ši kraujo grupė naujausia, atsiradusi prieš 1000 metų dėl žmonių migracijos. Tai rečiausia kraujo grupė, ją turi tik apie 5% visų pasaulio žmonių.
Kraujo terapija
Kraujo perpylimas (transfuzija) reikalingas ligoniams, praradusiems didelį kraujo kiekį dėl chirurginių operacijų, patirtų traumų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Transfuzija skiriama ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams. Kartais netinkamą ligonių kraują reikia nuolat keisti saugiu ir visaverčiu krauju.
Transfuzijai naudojamas kraujas turi būti saugus, paaukotas sveikų donorų. Kraujas – ne tik gyvas, bet ir nuolat atsinaujinantis audinys, kadangi sveikas žmogus turi kraujo atstatymo mechanizmą. Gydymui gali būti naudojamos ne tik donorų kraujas, bet ie atskiros jo dalys (komponentai ir preparatai).
Ar žinote, kad:
- ~330m. pr. Kr. graikas Praksagoras sukūrė mokslą apie pulsą, ėmė skirti arterijas ir venas.
- ~280 m. pr. Kr. graikas Erazistratas anatomiškai aprašė širdį, pradėjo fiziologinius bandymus.
- Pirmasis kraujo perpylimo atvejis, minimas raštiniuose šaltiniuose, buvo atliktas prancūzų gydytojo Jean‘o – Baptiste‘o Denis‘o jau XII amžiuje. Šis bandymas baigėsi nesėkmingai, nes žmogui buvo perpiltas avies kraujas. Tokie eksperimentai pavyko tik tada, kai buvo atrastos kraujo grupės ir audinių suderinamumas.
- 1605- vokietis A.Libavijus sukonstravo vamzdelį kraujui perpilti.
- Raudonieji kraujo kūneliai pirmą kartą aprašyti 1658-siais metais. Praėjus beveik 250 metų buvo nurodytos 4 pagrindinės kraujo grupės: A, B, AB, O. Dar vėliau ir Rh (Rėzus) faktorius, pagal kurį žmogaus kraujas skirstomas į Rh -teigiamą ir Rh – neigiamą grupes.
- 1907- vokietis E. Lekseris persodino kraujagyslę.
- Pirmieji kraujo stambūs kraujo bankai, iš jų ir Raudonojo kryžiaus kraujo bankas, buvo įsteigti tik 1930m. Nuo to laiko dedama daug pastangų siekiant užtikrinti transfuzijai naudojamo kraujo saugumą ir patikimumą.
- 1939- K. Landšteineris ir A.S. Vyneris atrado kraujo rezus faktorių.
- Remiantis apytikriais skaičiavimais, jeigu 5 proc.žemės gyventojų aukotų kraują reguliariai, reikalingų kraujo atsargų visada užtektų. Pasaulyje daugelis išvysčiusių šalių stengiasi pasiekti šį skaičių, tačiau mažiau išvystytų šalių šie skaičiai nesiekia 1 proc.